apiplūsti — 1. intr. užtvinti: Apiplūs pievos vandeniu, kaip užtvenks upę Varn. Visi daržai apiplūdo vandenimi J. 2. tr. užlieti, užtvindyti: Plačius, lygius laukus... Sidabra pavasarį ..., išeidama iš savo kraštų, kone visus apiplūsta BM177(Jnš). 3. tr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
apkepestyti — apkepẽstyti tr. apibarti, apkeikti: Apkepestijau už vaikuo algos neatidavimą Brs. kepestyti; apkepestyti; iškepestyti; nukepestyti; sukepestyti … Dictionary of the Lithuanian Language
apvelniuoti — tr. išvadinti velniu, minint velnią apkeikti: Apvelniãvo, aprupūžiavo – tiek gali iš pijoko gauti Krš. Ko jis ten sukinasi po daržą, ar nereikia apvelniuot? Ėr. velniuoti; apvelniuoti; įvelniuoti; išvelniuoti; nusivelniuoti; pavelniuoti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
apūžinti — tr. apkeikti: Apūžinau visus, kur sprogo DūnŽ. ūžinti; apūžinti; įūžinti; išūžinti; suūžinti; užūžinti … Dictionary of the Lithuanian Language
atkeikti — 1. tr. panaikinti užkeikimą ar prakeikimą, atburti, atžavėti: Tam piliakalny prakeikdavo ir atkeikdavo Plk. Kodėl neiškasi tų pinigų? – Užkeikti. – Atkeik Dglš. 2. refl. atsakyti su keiksmu: Latviai atsikeikė, kad tai esanti netiesa B.Sruog.… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškeikti — tr. 1. piktais žodžiais išvadinti, išplūsti: Jis mane iškeikia, išrėkia, neturiu nė ką sakyt Gs. Boba iškeikė mušeklį ant rinkos J. Iškeikė anas mus iš sliedų̃ (labai smarkiai) Arm. 2. refl. iki valios keikti: Išsikeikia, išsirėkia [vyras],… … Dictionary of the Lithuanian Language
keikti — keikti, ia, ė 1. tr., intr. SD295, B, R, Mž435, K, M minėti ką piktais, negražiais žodžiais, plūsti: Lietuvių tauta amžiais keiks fašistinę priespaudą, fašistų vykdytas nekaltų žmonių žudynes A.Vencl. Dabar nebe toks jis buvo, o piktas ir keikiąs … Dictionary of the Lithuanian Language
nukeikti — 1. intr. sukeikti: Nebijok, ir jis nukeikia Alk. Ir jis va girdėjo, kai nukeikė kaimynas Bgt. Tu šiokia, tokia! – nukeikė skruzdėlę Jurgiukas rš. | refl.: Nusikeiki, ir lengviau pasdaro Ds. Nusikeikiau tiktai ir paleidau jį iš nagų rš. 2. tr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakeikti — 1. intr. sukeikti: Tūlą sykį pakeikiau J. Tada paėmė ana juos ir pakeikė: „Kad jūs nigdi daugiau neaugtute!“ SI10. | refl.: Anas par visą savo gyvenimą nepaskeikė nė vieno karto BsPII205. Raižė raižė, pasikeikdamas kojomis spardė Žem. Kad aš… … Dictionary of the Lithuanian Language
prakeikti — 1. tr. pasmerkti keiksmu: Prakeikime karus! sp. Našlė tada pradėjo savo sūnus keikt ir prakeikė BM182. Nuo tų ponų prakeiktųjų kur mes beišbėgsme? A.Strazd. Tuos runkelius ko neprakeikiau Brt. Prakeikiau gyvą Ds. Sako, kad tėvai savo vaiką… … Dictionary of the Lithuanian Language
